Mano specialybė – finansai, todėl mano darbas visiškai nesusijęs su menu ir niekada neteko mokytis aktorystės. Daugiau kaip 20 metų savo gyvenimą siejau su skaičiais ir gyvenau “kaip visi”, dirbau “kaip visi”, stengiausi tapti naudingu visuomenės nariu “kaip visi”… Laikui bėgant ėmiau jausti, kad mano gyvenime per daug sunkumų ir per mažai džiaugsmo. Kodėl nebejaučiu pilnatvės? Juk darau viską “kaip reikia“, “kaip visi”… O kur AŠ? Kur MANO svajonės ?

Kaip aš atsiradau Gedimino Šimkaus teatro ARTYN trupėje?

Vienas mano mėgstamiausių posakių yra: „nieko gyvenime nebūna šiaip sau” Sesių paraginta užsiregistravau organizacijos Avietinis dangus renginyje “Aš savo gyvenimo herojė”. Turbūt ir mano dalyvavimas šiame renginyje nebuvo atsitiktinumas. Gal tai buvo butent tas laikas, kai aš privalėjau kažką keisti, išsivaduoti iš savo susikurtų rėmų ir pakelti akis į dangų? Renginio metu buvo pildoma po vieną iš trijų svajonių, kurias iš anksto reikėjo persiųsti organizatoriams. Vieną svajonę iškapščiau iš labai senų laikų… Visada norėjau suvaidinti teatre, galbūt ne pagrindinį vaidmenį, nes tai būtų buvę per drąsu, bet bent jau antraplanį. Arba bent jau pabūti užkulisiuose, kad pajausti tą atmosferą, kuri mane labai visada traukė. Mano didžiam nustebimui gavau mūsų jaunos, talentingos ir nuostabios režisierės Martos pakvietimą prisijungti prie trupės.

Esu dėkinga likimui, kad nepabūgau ir pasinaudojau kvietimu, kad galiu būti nuostabios trupės dalimi, dalyvauti kūrybiniame procese, kurti vaidmenis ir jausti tą pilnatvę, kurios trūko iki tol.