icon

ARTYN teatro misija - eiti artyn Žmogaus, naikinti ribą tarp scenos ir žiūrovo.


Parama

VšĮ Gedimino Šimkaus Teatras ARTYN

Adresas: V. Nagevičiaus G. 3, LT-08237 Vilnius

Įmonės Kodas: 305504391

Swedbank: LT827300010162234766

Turime Paramos Gavėjo Statusą Ir Galite Mūsų Veiklą Paremti 0,6 Arba 1,2% GPM.

Režisierė

Marta Vendland

Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro užrakintas geležies duris,
Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną,
Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,

Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus –
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,
Ir mirga margas spindulių lietus.

Septynias mylias žengia vaiko koja.
Našlaitės neliečia vilkai pikti.
O Eglės broliai dalgiais sukapoja
Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty.

Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys.
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
Per visą žemę jodamas, kvailys.

Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala,
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.

– Henrikas Radauskas (1935)

Po šituo eilėraščiu slepiasi visa teatro ARTYN prasmė, esmė ir tikslas. Viskas, kas jame vyksta, man primena pasaką, netikinčia mus supančiu pasauliu. Kodėl? Dėl žmonių, dėl ARTYN trupės ir dėl visko, ką įveikėm ir vis dar bandom įveikti, kad gyvuotume, kad kurtume, kad būtume matomi, kad mūsų kūrybą mylėtų žmonės. Dažnai išgirstu klausimą: „Bet kaip Tu viską šitaip padarai? Kas jums padeda? Kas remia?“. Šypsausi. Mes patys vieni kitiems padedam, mes patys vieni kitus remiam, nes į mūsų teatrą atskrido toji „<…> Pasaka, atogrąžų karštą plaštakė, / Ir mirga margas spindulių lietus“, o tame lietuje maudomės ir mes, ir mūsų žiūrovai, ir mūsų šeimos ir draugai… Pašokam virš pasaulio, kuriuo kasdien darosi vis sunkiau tikėti ir – tikėdami Pasaka – ją kuriam, kiekvienos repeticijos, kiekvieno pasirodymo metu. Žinoma, pasakose būna visko – ir raganų, ir burtų, ir netekčių, ligų ir nelaimių, bet visi žino, kuo pasakos baigiasi. Kitaip jos pasakomis nebūtų. Taigi – kuriam. Kartais kaži kokiam metafiziniam lygmeny, lengvai, lyg skrendant, kartais – visiškai čia pat, prie Žemės, sunkiai ir vos vos susikalbėdami. Bet – kuriam. Tikim Pasaka, o pasauliu – ne, bet gal, vieną dieną, ir juo patikėsim…