Pranas Kvietkus
Turbūt kiekvienas turime keistų nerašytų taisyklių ir viena iš mano sąrašo: „nesakyk op neperšokęs griovio” arba „nesakyk „aš -aktorius” dar niekur nepasirodžius”. Arba nebūk tas bulviakasio pagalbininkas kuris tik mėtė maišus ir rūkė tiek, kiek visi bendrai paėmus, tačiau prie stalo sėdėjo pirmas su plačia kiaulės šypsena.
Tad tik kažkiek apšviečiant apie save: smalsi, labai smalsi persona. Mėgstanti suprasti žmones, net tada kai to nepavyksta ar nesinori jiems patiems. Kritiką skaitantis reikalinga tik tada kai yra perspektyva į tobulėjimą. Teatras, aktorystė man kaip milžiniška brangenybių skrynia. Todėl esu
stipriai besidžiaugiantis pasiūlymu prisijungti prie ARTYN trupės ir tikiu, jog gyvenimas neiškrės kokio pikto pokšto visą tai atimant iš panosės.
ARTYN man yra keista lobių sala į kurios krantus dar visai neseniai išmetė slaptas noras pažinti teatrą. Kolkas vis dar ieškau, kas toj saloj man brangiausia, bet panašėja jog visa sala ir yra dalis to lobio.